„Kiškio morkų nuotykis“-atvira veikla miesto pedagogams

3–4 metų ikimokyklinio ugdymo „Vyturiukų“ grupėje vyko atvira ugdomoji veikla „Kiškio morkų nuotykis“. Jos metu mažieji leidosi į smagią, atradimų ir patyrimų kupiną kelionę, kurioje susipynė žaismė, judėjimas, tyrinėjimas, kultūrinis pažinimas, virtualios aplinkos patirtys ir kūryba.

Veikla prasidėjo netikėtu japonišku pasisveikinimu – vaikai sužinojo, kad kiškių galima sutikti ir Japonijoje, todėl leidosi į pažintį su šios šalies kultūra ir tradicijomis. Taip natūraliai atsiskleidė kultūrinių dialogų kontekstas, skatinantis vaikų smalsumą, atvirumą kultūrų įvairovei ir domėjimąsi pasauliu.

Pasitelkus žaismės kontekstą, vaikai tapo kiškio pagalbininkais ir leidosi į nuotykių kupiną kelionę. Mažieji važiavo traukiniu, judėjo pagal įvairias užduotis, atliko judesius ir įsitraukė į bendrą žaidimą. Taip atsiskleidė judraus patirtinio ugdymosi kontekstas – vaikai mokėsi judėdami, lavino koordinaciją, pusiausvyrą, orientaciją erdvėje, patyrė judėjimo džiaugsmą ir mokėsi veikti kartu.

Tapę kiškio pagalbininkais, vaikai ėmėsi svarbaus darbo – morkų paieškos ir tyrinėjimo. Jie rovė morkas, jas plovė, rūšiavo, apžiūrinėjo, lietė, uostė ir ragavo. Veikdami su tikrais objektais, mažieji tyrinėjo morkų savybes, lygino jų dydį, spalvą bei formą, pastebėjo panašumus ir skirtumus. Čia atsiskleidė tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstai – vaikai mokėsi per tiesioginį patyrimą, bandymus, atradimus ir savo pastebėjimų aptarimą.

Visos veiklos metu buvo kuriamas kalbinės raiškos kontekstas. Vaikai įvardijo morkų savybes, atsakinėjo į klausimus, klausėsi draugų, dalijosi įspūdžiais, mokėsi naujų žodžių ir reiškė savo mintis. Bendros užduotys skatino bendradarbiavimą, tarpusavio pagalbą, gebėjimą susitarti ir džiaugtis bendrais atradimais.

Pažintį su morkomis vainikavo kūrybinė veikla – vaikai aplikavo morkų trafaretus, rinkosi priemones ir kūrė savitus darbelius. Kūrybiškumo kontekstas suteikė galimybę išreikšti savo idėjas, lavinti vaizduotę, smulkiąją motoriką, savarankiškumą ir patirti kūrybos džiaugsmą.

Visoje veikloje svarbią vietą užėmė universalaus dizaino mokymuisi kontekstas. Vaikams buvo sudarytos galimybės rinktis, ką ir kaip veikti, kokias priemones naudoti, kokiu būdu tyrinėti bei išreikšti savo sumanymus. 

Kelionę papildė virtualios aplinkos kontekstas – vaikai stebėjo virtualią pasaką, klausėsi pasakojimo, sekė įvykius, susipažino su veikėjais, dalijosi mintimis ir spėliojo, kas galėtų nutikti toliau.

Veikloje natūraliai persipynė skirtingi ugdymosi kontekstai, sudarantys sąlygas visapusiškam vaikų ugdymuisi. 

„Kiškio morkų nuotykis“ dar kartą priminė, kad vaikai geriausiai mokosi tada, kai gali patys patirti, tyrinėti, eksperimentuoti, judėti, rinktis ir kurti.