Rugsėjį ir spalį rudens spalvos tiesiog užbūrė nemiegančių vaikų grupę. Auksiniai lapai, kaštonai, gilės, kankorėžiai, šakelės ir kitos gamtos dovanos tapo ne tik žaidimų priemonėmis, bet ir beribe erdve vaikų vaizduotei, tyrinėjimams bei kūrybiniams atradimams. Įvairūs rudeniški kontekstai kvietė vaikus sustoti, įsižiūrėti, paliesti, tyrinėti, eksperimentuoti ir atrasti netikėčiausius gamtos turtų panaudojimo būdus.
Alternatyvaus poilsio laikas virto ypatinga galimybe pasinerti į savitą kūrybos pasaulį, kuriame nebuvo skubėjimo, iš anksto numatytų rezultatų ar vieno teisingo sprendimo. Vaikų rankose paprasti gamtos objektai atgijo, įgavo naujas formas, prasmes ir istorijas. Lapai virto spalvingomis kompozicijomis, kaštonai ir gilės – netikėtais personažais, o įvairios gamtinės medžiagos skatino kurti, dėlioti, konstruoti, jungti ir ieškoti savitų raiškos būdų.
Kiekviena veikla tapo mažu atradimu, kiekvienas prisilietimas – nauja patirtimi, o kiekviena vaikų sugalvota idėja – dar viena galimybe nustebti. Kurdami vaikai ne tik lavino vaizduotę, kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir pojūčius, bet ir mokėsi pastebėti gamtos grožį, vertinti jos teikiamas dovanas, dalytis idėjomis, bendradarbiauti bei džiaugtis pačiu kūrybos procesu.
Pamažu nemiegančių vaikų užimtumo erdvė prisipildė rudens spalvų, netikėtų sprendimų, mažų stebuklų ir vaikų atradimų džiaugsmo. Įprasti daiktai tapo neįprasti, paprastos medžiagos – ypatingos, o kasdienės akimirkos – kupinos prasmės. Čia ruduo ne tik buvo stebimas pro langą ar sutinkamas lauke – jis buvo liečiamas, tyrinėjamas, kuriamas ir išgyvenamas visais pojūčiais.
Taip nemiegančių vaikų grupė rugsėjį ir spalį virto tikra rudens stebuklų ir kūrybos karalyste, kurioje gamta tapo įkvėpimo šaltiniu, vaizduotė neturėjo ribų, o vaikų smalsumas atvėrė duris į begalę mažų, bet nepaprastų atradimų. Juk kartais didžiausi stebuklai slypi visai šalia – po kojomis nukritusiame lape, delne telpančiame kaštone ar vaiko gebėjime paprastame dalyke įžvelgti kažką nepaprasto.